Patarimai filmavimui

Nufilmuota medžiaga – dar ne filmas!


Jei norite patirti tikrą malonumą peržiūrėdami savo vestuves, jubiliejų ar kitą filmuotą medžiagą, būtinas filmuotos medžiagos videomontažas. Jums pageidaujant sumontuotą filmą galime įrašyti į USB, HDD ar DVD diską. Videomontažas atliekamas APPLE kompiuteriais.

Rekomendacijos filmavimui.


- filmuojant dideliu optiniu priartinimu Jums būtina kamerą fiksuoti ant trikojo arba kito stabilaus paviršiaus. Tokiu būdu išvengsite kameros drebėjimo. Jei to nepadarysite, atliekant kokybišką videomontažą šie virpantys momentai turės būti pašalinti.
- pamirškite apie skaitmeninio priartinimo egzistavimą. Jis dirba vaizdo kokybės sąskaita.
- nepiktnaudžiaukite filmavimo metu vaizdo priartinimu ir tolinimu. Artinimas ir tolinimas reikalingas tik loginei jungčiai tam tikrų fragmentų (tai atlikti galima daug efektyviau videomontažo metu, panaudojant specialius kompiuterinius efektus).
- nesukiokite kamerą pernelyg dažnai iš vieno šono į kitą, montuojant filmą tai bus iškirpta. Galite atlikti vieną pasukimą į vieną pusę, kad parodytumėte perėjimą nuo vieno objekto prie kito.
- norėdami filmuoti iš važiuojančio automobilio, kamerą laikykite abejomis rankomis, nenaudokite tolinimo - artinimo funkcijos, pasirūpinkite, kad automobilio langai būtu švarūs. O jeigu yra galimybė - sustokite, nufilmuokite vienoje vietoje kokias 5 – 10 sekundžių, paėjėkite į priekį tam tikrą atstumą, pakartokite. jei Jūs einate nuo vieno taško i kitą, tai iš pradinio taško nufilmuokite bendrą planą (centre turėtų būti Jus dominantis objektas), priėjus iki vidurio, ir galiausiai galiniame taške truputis filmavimo pradedant fragmentą nuo pagrindinio objekto.
- patalpoje stenkitės nefilmuoti prieš langus ar praviras į lauką duris, bus didelis apšvietimas ir juostoje tose vietose vaizdas bus tamsus. Tačiau, jeigu pasirinkti kitos filmavimo pozicijos nėra galimybės – pasinaudokite kameros funkcija “backlight” (galinės šviesos kompensacija).
- jei filmuojate daugiaaukštį pastatą (aukštą medį, bokštą, ir t.t...), pasukę kamerą į viršų, dar nufilmuokite atskirai žmogų pakeliantį galvą į viršų. Vėliau sujungus šiuos kadrus galima išgauti efektą lyg žmogus apžiūri pastatą.
- filmuokite stambiu planu veidus, vėliau gali prireikti darant titrus.
- įveikiant kliūtį, nufilmuokite vieną – du dalyvius, po to patys pereikite per kliūtį ir toliau filmuokite iš galutinio taško kaip likusieji įveikinėja kliūtį.
- įvairiuose renginiuose būtinai nufilmuokite salę, žiūrovus, besijuokiančius žmones, aplodismentus, artistų pasirodymus, svečių pasveikinimus – tai padės vėliau atliekant videomontažą pagyvinti scenas.
- naktinis filmavimas yra gana sudėtingas, jei kamera neturi naktinio filmavimo funkcijos, tokiais atvejais pasistenkite įjungti visas esančias patalpoje lempas, o norėdami filmuoti tamsiu paros metu lauke – pasinaudokit įmontuotu kameroje arba papildomu prožektoriumi.
- kai filmuojate kur nėra galimybės pasikrauti akumuliatorių, mažiau naudokite vaizdo tolinimo - artinimo funkciją. Dažnas kameros įjungimus - išjungimus, filmavimas atverstu šoniniu LCD ekranu, nufilmuotos medžiagos peržiūra, taip pat greičiau iškrauna akumuliatorių.
- filmuojami fragmentai neturėtų būti ilgi, jie turėtu trukti nuo 3 iki 10 sekundžių. Galimas ir ilgesnis fragmentas, jei jame rodomas koks nors nenutrūkstamas dinamiškas veiksmas.
- venkite žmonių filmavimo iš nugaros, geriau pasirinkite filmavimo vietą taip, kad matytumėte žmonių veidus, o jei kas jums užstoją vaizdą, paprašykite, kad pasitrauktu į šoną.
- prie jūros ar prie ežero, išvykoje į gamtą, kamerą į rankas imkite tik sausomis ir nesmėlėtomis rankomis, atminkite, kad didžiausi kameros priešai yra smėlis ir vanduo!
- atliekant filmavimą dvejomis kameromis, reikia jose sinchronizuoti laiką (vidiniai abiejų kamerų laikrodžiai turi rodyti tą patį laiką, vėliau bus paprasčiau sinchronizuoti videomontažą). Filmavimas atliekamas iš dviejų taškų: pirma kamera – artimu planu, antra – tolimu planu; viena iš kairės pusės, kita iš dešinės; viena – aukščiau, kita – žemiau ir t.t...

_________________________________________________________

VESTUVIŲ FILMAVIMO SUBTILYBĖS

Niekas turbūt neprieštaraus, kad geriausias vaizdo kameros darbo rezultatas yra kinas (bendrąja prasme). Praktiškai visi vaikštome į kiną, vieni filmai patinka, kiti – ne. Kaip tai susiję su vestuvių filmavimu?

Ideja

Betkokiam vaidybiniam filme svarbiausia yra ideja ir filmo scenarijus, jei scenarijus prastas, net ir geriausias režisierius stebuklų nepadarys. Vestuvių filmai savo scenarijumi yra labai panašūs, tai naturalu, kadangi praktiškai visose vestuvėse veiksmas yra identiškas – pasiruošimas, santuokų rūmai, bažnyčia, fotosesija ir šventė. Esant panašiam scenarijui, siekiant išvengti pasikartojimų, atsiranda būtinybė suteikti filmui “prieskonius”, kurie jį išskirtų ir didelės gausos kitų filmų.

“Prieskoniai”

Svarbiausias dalykas yra planavimas. Kaip ir kiekviename filme, didžiausias darbas yra pasiruošimas pačiam filmavimui, o ne filmavimas – tikslų scenarijų, įsivaizduoti kuriamo filmo stilių, filmavimo vietas, filmavimo stilistiką, ypatingas detales, į kurias būtina atkreipti dėmesį , naudojamą techniką bei operatorių skaičių.
Ką galima suplanuoti?

Tikslus scenarijus – ne visuomet vestuvių dienos eiga būna vienoda, todėl atsižvelgiant į tai, būtina planuoti filmą. Jei dienos programa nėra intensyvi (pvz, nėra santuokų rūmų, arba vakaro šventė neturi kažkokios suplanuotos programos ar renginių), reikia būtinai galvoti apie tai, kad daugiau laiko būtų skiriama fotosesijai (kas ir yra gražiausia vestuvių dienos dalis!).

Filmo stilistika ir filmavimo/fotografavimo vieta yra labai svarbūs, kadangi tinkamai pasirinkita vieta yra ne tik vaizdas, kurį matysite savo nuotraukose ar vaizdo klipe, tačiau ir nuotaika, veiksmas. Čia prisijungia filmavimo stilius ir prasideda didžiausios įdomybės. Paprastas žiurovas dažniausiai neturi žinių apie tai, kiek svarbus yra operatoriaus vaidmuo, norint perteikti įvairias nuotaikas. Pvz, įsivaizduokite vaidybiniam filme situaciją, kuomet prie stalo sėdi nuliūdęs žmogus, kurį prislėgė kasdieniai rūpesčiai ir jis yra visiškai palužęs.

Turbūt sutiksite, kad antrame paveikslėlyje vaizdas primena labiau romantiką , nei liūdesį ir dramą? Kodėl? Tai operatoriniai – režisūriniai dalykai. Pirmiausia – kadro kompozicija ir jo stambumas. Daug erdvės aplink žmogų sukurią laisvės pojūtį, žmogaus nespaudžia erdvė iš viršaus, saulės šviesa pro debesis šviečia tiesiai i kamerą, ko pasekoje matome tik žmogaus siluetą, kadre taip pat matome medį, kuris simbolizuoja gyvybę, jei atkreipsite demesį, tiek žmogus, tiek medis yra vienodai apšviesti, todėl medį, kaip gyvybės simbolį galime sulyginti su žmogumi.
Pirmame paveikslelyje viskas yra visiškai kitaip – žmogus visiškai neturi aplink save erdvės, vaizdas yra kontrastingas – didelis skirtumas tarp šviesių ir tamsių spalvų, išryškinta ranka ir akiniai simbolizuoja darbą, akivaizdu, kad žmogus kažką skaitė, braižė ar pan. Sprendžiant iš to, kad kadro ryškumas suvestas į ranką, galima spėti, kad tai daugiau fizinis nuovargis, nei psichologinis.

Į ką norėjau atkreipti dėmesį pasakodamas šiuos dalykus? Kiekvienas kadras kino filme yra planuojamas iki tokių smulkmenų ir tai yra kino operatoriaus duona, žinoti, kodėl dabar kadras yra toks, kodėl kitoks ir priklausomai nuo to, kokią nuotaiką norima perteikti, operatorius atitinkamai kadruoja vaizdą.

Operatorius suvokdamas tuos dalykus, filmuodamas filmą, kuria savo stilistiką atitinkamai pasirinkdamas kadrą ir perteikia tam tikras emocijas. Dažnai tokie dalykai nėra pastebimi plika akimi, tačiau jie veikia žmogaus pasąmonėje. Dar vienas pvz, įsivaizduokite nejudančią kamerą, bei žmogų einantį horizontaliu keliu – vieną kartą iš kairės į dešinę, kitą kartą – atvirkščiai. Kuris kadras žiūrėsis mieliau? Suprantama, kad kuomet žmogus eina iš kairės į dešinę. Kodėl? Todėl, kad mes taip skaitome, todėl ėjimas priešinga skaitymo kryptimi mums yra vizualiai nepriimtinas ir sunkesnis „sunkesnis“.

Norint išgauti tam tikrą filmavimo rezultatą, naudojamas atitinkamos techninės priemonės, kurios lygiai taip pat turi savo paskirtį perteikiant nuotaikas. Filmavimo technikos gali būti įvairios – filmavimas laikant kamerą rankoje, filmavimas nuo peties, filmavimas pasistačius kamerą ant trikojo, filmavimas su steadicam įranga ir t.t. Nei viena techninė priemonė nėra sprendimas nuo visų ligų, kaip ir nėra vieno vaisto, norint išgydyti visas ligas, nors anksčiau visi gerdavo aspriną nuo betkokios ligos, tačiau dabar ta mada jau išnyko  , todėl kiekvienos filmavimo technikos panaudojimas turi būti tikslingas, o technikos panaudojimo tikslingumą mato operatorius, žinantis kokį filmą jis filmuoja.

Siekiant akiai gražesnio vizualiai vaizdo, gal tiksliau būtų sakyti – akiai neįprasto vaizdo, galima naudoti įvairias kameros filmavimo technikas, kurios paprastai nėra naudojamos kine, kaip pvz nestandartinė kameros judėjimo trajektorija. Tai gali būti gražu, ne todėl, kad yra iš tikro gražu, o todėl , kad tai yra neįprasta, tačiau ar žiūrėdamį kino filmą, kada nors atkreipetė dėmesį į kaip nors keistai judančią kamerą? Greičiausiai ne, vadinasi operatoriaus tikslas buvo pasiektas ir jūsų dėmesys buvo nukreiptas į vaizdą ekranę, o kameros judesys netrikdė ir neatkreipė dėmesio į save. Tai yra pats svarbiausias dalykas, kad žmogus neturi matyti, kur , kada ir kokia filmavimo technika yra naudojama, tuomet visas dėmesys skiriamas vaizdui.

Kadangi daugelio vestuvių dienos ivykių pakartoti neįmanoma, iš esmės drąsiai galima teigti, kad vienas operatorius yra teisiog nepajėgus sukurti emociškai stiprų filmą, kadangį jis negali vienu metu užfiksuoti tarkim to momento, kuome jaunieji išeina iš bažnyčios ir artimų žmonių reakcijos, kurie jau laukia jų lauke, todėl vestuvės paprastai rekomenduojama filmuoti dviejomis kameromis, jeigu yra finansinės galimybės, netgi ir trijomis.

Suprantama, kad nuo naudojamos filmavimo technikos, priklausys ir viso filmavimo kaina. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad filmavimo technika yra gerokai brangesnė, nei fotografimo. Jei profesionalūs foto aparatai kainuoja nuo 6000 lt, tuomet panašaus lygio vaizdo kamera kainuos apie 20-25 kartus daugiau, kadangi video kamera turi apdoroti 25 kadrus per sekundė, kai tuo tarpu fotoaparatas – tik vieną. Suprantama, kad video kamera, kuri kainuoja 10 000 lt, niekada nesugebes filmuoti tokio kokybiško vaizdo, kokį galima išgauti su kamera, kainuojančia 120 000 lt (kas yra tik pradžia kalbant apie profesionalią televizinę naujos kartos techniką). Skirtingi kamerų priedai taip pat kainuoja labai įvairiai, ir privačių renginių, tokių , kaip vestuvės, filmavime operatorių naudojamos technikos kaina gali svyruoti nuo šešių iki kelių šimtų tūkstančių litų, todėl suprantama, kad ir filmavimo darbų kainos bus labai skirtingos.

Kitas, ne ką mažiau svarbus filmo kūrimo etapas yra vadinama post produkcija – filmo montažas, spalvų korekcijos, muzikos parinkimas ir t.t. Montažo metu yra sukuriama viso filmo esmė ir tik nuo montažo režisieriaus sugebėjimų priklauso galutinio filmo emocinis stiprumas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad montažas nėra tik kadrų sukarpymas ir sudėliojimas. Kiekvienas kadras turi jungtis tarpusavyje, pvz: įsivaizduokite du kadrus, viename žmogus sėdi ant suoliuoko, kamera nejuda, kitame – kamera juda iš paskos bėgančio žmogaus. Sujungus tokius du skirtingus kadrus, jie tiesiog neisižiūrės ir tarp ju nebus vizualaus jungimosi, kalbant žargonu, pasikeičiant kadrams, tas pasikeitimas tiesiog “kirs per akį” ir žiurovui susidarys diskomfortas. Ką daryti? Paprasčiausias ir neprofesionaliausias būdas – panaudoti kadrų jungimo efektą, kuomet vienas kadras švelniai dingsta, o tuo tarpu kitas švelniai pradeda matytis. Tokie dalykai paprastai jau turi būti planuojami filmavimo metu, todėl atliekant viska profesionaliai, kadrai jau yra planuojami ir jei reikės sujungti du tokius skritingus kadrus, atitinkamai operatorius nusifilmuos jungiamą kadrą, šiuo atveju tai galėtų būti kažkokia stambi bėgančio žmogaus detalė, kamera juda kartu su žmogumi, todėl nebus tokio staigaus kadro dinamikos pasikeitimo , o vėliau kamera atsitraukia ir mes matome bėgantį žmogų.

Montažas yra atskiras mokslas, taip pat natūralu, kad vienas žmogus negali būti visų sričių specialistas, todėl geriausia, kad filmo montažą atliktų tas žmogus, kuris moka visas montažo subtilybes ir gali atlikti kūrybinį bei režisūrinį filmo montaža, ne tik sukarpydamas ir sudėliodamas medžiagą pagal dienos eigą.

Taigi, tiek vestuvių, tiek betkokio renginio filmavimas visada yra daug sudėtingesnis procesas, nei kartais gali pasirodyti iš šalies, kurį norint perteikti su visomis subtilybėmis reikia ne tik technikos, tačiau svarbiausia – atitinkamų žinių ir geros darbo komandos, kadangi vienas lauke – ne karys.

Tikiuosi, kad garsūs mano pamastymai padės jums geriau suprasti, ko galima tikėtis iš operatoriaus darbo, kiek dėmesio turi būti skiriama filmavimui ir kiek žinių, bei sugebėjimų reikalauja toks darbas, kurio akimirkų sustabdyti ir pakartoti paprastai – neįmanoma. Kitas aspektas – montažo trukmė. Profesionalus montuotojas, intensyviai dirbdamas pilną darbo dieną, kokybiškai gali sumontuoti vestuvinį filmą per 5-7 dienas (neskaičiuojant filmo paruošimo įvariais video formatais). Trukmė tiesiogiai prikauso nuo kamerų kiekio, jei buvo naudojamos trys kameros , naturalu, kad montavimas užsitęs ilgiau. Galima teigti, kad per 10-14 dienų drąsiai įmanoma pateikti klientui sumontuotą galutinį filmą.

Kas liečia „nesugadintus ir nepavargusius nuo šablonų studentus“, galima tai vertinti įvairiai. Jei kalbame apie butent įvairius kino meno besimokančius studentus, paprastai jie turi darbų iki nebegalėjimo ir filmuoja savo diplominius, kursinius darbus ir pan, ir daro tai ištisus metus, kadangi nufilmuoti filmą trunka ne vieną ir ne dešimt dienų, jei tai atliekama profesionaliai. Kitas dalykas, kad profesionalūs operatoriai, itin retai , arba dažniausiai iš viso niekad nefilmuoja vestuvių, kadangi vestuvių filmavimas tarp šios profesijos žmonių, nera laikomas pačiu prestižiškiausiu darbu , todėl paprastai operatoriai vengia tokių darbų, o jei daro tai , tai paprastai dėl finansinių aspektų. Šiaip kažkoks jaunuolis, gali būti entuziastingas, tačiau klausimas, ar pakanka jo technikos, operatorinių, montavimo sugebėjimų, kad filmas būtų jums artimas, ne šabloniškas ir turėtų savo stilistiką? Aplink ir taip yra pakankamai daug vienodo stiliaus filmų, ko priežąstis yra ne kas kita, kaip vienas kito kopijavimas, tačiau ne bandymas atrasti savo stilių, suprantama, kurti savo stilių, visada yra sunkiau ,nei bandyti kopijuoti jau esantį.

Grįžtu prie prieskonių. Viskas jau kaip ir labai bendrai aprašyta. Filmo prieskoniai ir susideda iš įvairių mažų subtilybių kiekviename filmo gamybos etape – gero planavimo, gražios ir kitokios idėjos, operatoriaus vaizduotės ir sugebėjimų planuojant kiekieną ypatingą kadrą, montavimo specifikos, muzikos. Apie kiekvieną iš etapų galima kalbėti labai daug, tačiau čia norėjau tik šiek tiek plačiau bendraja prasme pateikti visą procesą.


STRAIPSNIO AUTORIUS - Tomas (SUPERMAMA.LT)